Pirminėje naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje birželio ir liepos mėnesiais užfiksuotą 37,6 proc. augimą (palyginti su balandžio ir gegužės mėnesiais, kuomet nupirktų ir pirkti rezervuotų butų skaičius sotinėje buvo nukritęs 36 proc.), rinkos analitikai vadina „subangavimu" ir sieja su rinkos išsilyginimu, o ne su jos kilimu.
Pavasario pabaigoje sulėtėjusi naujos statybos butų prekyba, pranašavusi dar didesnį sąstingį vasaros atostogų metu, per liepą ir birželį netikėtai atsigavo: naujos statybos būstų nupirkta ir rezervuota pirkti net 140 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2006 metais.
Pirminėje rinkoje (joje būstą parduoda pačios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės) sostinėje, kaip ir Panevėžyje, pardavimai ypač suaktyvėjo liepos mėnesį. Manoma, kad šį procesą galėjo įtakoti grįžę į Lietuvą užsienyje dirbantys lietuviai, kurie sostinėje pirko butus. Užsienyje uždirbtos jų investicijos galėjo atsverti vietinių vartotojų paklausos sumažėjimą.
Paklausiausia preke, be abejo, išliko ekonominis būstas, kuris šiemet sudarė apie 80 proc. visos naujos statybos butų apyvartos (vasarį-kovą – 80,2 proc., balandį-gegužę – 82,8 proc., o birželį-liepą – 79,9 proc.).
Rinka nebuvo pasirengusi tokiai naujai paklausai, nes pernai vasarą rinkoje vyravo pirkimų štilis, ir svetur dirbantys Lietuvos piliečiai jai tokios ryškios įtakos dar neturėjo.
Pasiūlos analizė rodo, jog birželio ir liepos mėnesiais pirkti buvo pasiūlyta 6,6 proc. mažiau butų nei šiemet gegužę ir 19 proc. mažiau, nei 2006 metų liepą.
„Nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje rinkai nepateikia tiek būsto, kad pasiūla išliktų stabili. Tokia tendencija ypač žymi ekonominėje (iki 6 000 Lt už kv. m.) klasėje. Čia pasiūla nuo metų pradžios jau sumažėjo visu ketvirtadaliu — iki 1 500 šiuo metu parduodamų butų vienetų", — aiškina Matas Macijauskas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika" analitikas.
Štai pernai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais statistinis pirkėjas sostinėje galėjo rinktis iš 7,18 naujos statybos ekonominės klasės butų, šį pavasarį — iš 3,93 butų, o liepą – jau tik iš 2,99 butų. Tai bene vienas žemiausių rodiklių nuo 2006 metų pradžios.
Jei tokios tendencijos išliks ir toliau, ir ekonominėje naujos statybos būsto klasėje nebus pasiūlyta daugiau projektų, tikėtina, kad kainos rudeniop gali šoktelti į viršų, kaip šį pavasarį nutiko Klaipėdoje.
Kad ir kaip ten būtų, pasiūlos kainų svertinis vidurkis ateityje priklausys nuo nekilnojamojo turto plėtotojų – ar jie pastatys pakankamai pigaus būsto projektų.
Per pastaruosius du mėnesius savo siūlomų projektų kainas kėlė nedaugelis nekilnojamojo turto plėtotojų, tačiau rinkoje nupirkus projektuose siūlomus pigesnius būstus, kainų svertiniai vidurkiai visose klasėse paaugo.
Ekonominės klasės kvadratinio metro kainos vidurkis pakilo iki 5 648 Lt (lyginant su balandžio ir gegužės mėnesiais, augimas siekė 2,29 proc.), vidutinės klasės – iki 6 601 Lt (atitinkamai +1,62 proc.), o prestižinės – iki 11 291 Lt (+ 4,26 proc.). Bendras visų segmentų kainos vidurkis pasiekė 7 028 Lt (+ 6,3 proc.).
Antrinėje rinkoje, kur veikia tarpininkai ir naujos statybos būsto perpardavinėtojai, situacija kitokia. Nekilnojamojo turto objektais čia dažnai gerokai pervertinti, o dėl naujienų apie nekilnojamojo turto kainų kritimą Latvijoje ir Estijoje, verda aistros.
Tų nekilnojamojo turto objektų, kurių įkainiai buvo nepamatuotai užkelti, kainos gali kristi. Pirminės rinkos pardavėjai tradiciškai kainas mažina paskutiniai.