Prie pat Vilniaus Senamiesčio įsikūręs Užupio mikrorajonas per du dešimtmečius išgyveno tikrą atgimimą. Kadaise niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu, o per pastaruosius 10 metų būsto vertė čia augo net 2,8 karto.
Sovietmečiu Užupio mikrorajonas prabanga nedvelkė: seni ir komunalinių paslaugų stokojantys būstai, prastai apšviestos gatvės bei neprižiūrėta aplinka užgoždavo net ir tai, jog rajonas įsikūręs taip arti miesto centro, todėl vilniečiams ši vieta patraukli nebuvo. Visgi praėjusio amžiaus pabaigoje viena seniausių Vilniaus vietų pradėjo keistis į gerą – rajonas tapo „Nepriklausoma Užupio Respublika“, būstų kainos ir investicijos pradėjo augti, o nuo seno išlikęs menininkų, artistų ir bohemijos rajono įvaizdis tapo vietos išskirtinumu. Šiandien Užupio rajonas prestižiniu laikomas tiek daugumos sostinės gyventojų, tiek nekilnojamo turto (NT) vystytojų akyse, o tokiu statusu gali pasigirti vos keli mikrorajonai.
„Vertinant pagal lokaciją ir investicijas į projekto išpildymą, NT vystytojai naujos statybos būstus skirsto į tris klases: ekonominę – miegamuosius Vilniaus rajonus, vidutinę – strategiškai geresnes vietas arčiau centro bei prestižinę – centrinę Vilniaus dalį“, – paaiškina „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.
Ekonominės klasės būstų kaina tokiuose rajonuose, kaip Pilaitė, Lazdynėliai ar Pašilaičiai, vidutiniškai siekia apie 2760 eur už kv. m., tuo metu vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv. m. Tokių kainų galima tikėtis Baltupiuose, Žirmūnuose, Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose, Naujamiestyje ir dalyje Senamiesčio.
Prestižinės klasės būstai randami tik keturiose Vilniaus vietose – Užupyje, Naujamiesčio dalyje arti Senamiesčio, Žvėryne bei pačiame Senamiestyje, todėl norint turėti išskirtinį būstą naujakuriams teks pakloti vidutiniškai apie 6300 eurų už kvadratinį metrą. T. Žiaugra primena, jog labai svarbu tinkamai įvertinti papildomas būsto įrengimo išlaidas, nes dauguma naujos statybos būstų sostinėje įsigyjami tik su daline apdaila. Šie įrengimo kaštai ekonominėje ir vidutinėje klasėje siekia 600-800 eurų už kv. m., o prestižinėje – svyruoja tarp 800 ir 2000 eurų už kvadratinį metrą.
Šiuo metu būsto ieškantys pirkėjai Vilniuje gali rinktis iš 109 vystomų projektų, tačiau vos 14 iš jų – prestižinėje klasėje. Pašnekovo teigimu, naujų būstų pasiūla šioje kategorijoje kasmet mažėja, todėl nekilnojamo turto vertės augimas yra neišvengiamas. „Iki koronaviruso pandemijos Vilniuje buvo 21 prabangių būstų projektas, o dabar jų iš viso yra tik 14. Negana to, vos aštuoniuose iš jų rastumėme didesnį nei dešimties butų pasirinkimą. Mažiausią pasirinkimą turi Žvėrynas, kur viename projekte siūlomi vos keli butai, ir Užupis, kur keliuose aktyviuose projektuose galima rinktis iš 64 butų“, – teigia T. Žiaugra.
Nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir valdymo įmonės „EIKA Development” duomenimis, vidutinė naujos statybos būstų kaina Užupyje per pastarųjų 10 metų išaugo nuo 2030 eurų iki 5650 eurų už kv. m. Nepaisant to, Užupis išlieka prieinamesniu pasirinkimu nei Senamiestis, kuriame vidutinė kv. metro kaina – 950 eurų didesnės.
Įmonė vysto vieną iš vos dvejų šiuo metu Užupio rajone plėtojamų nekilnojamo turto projektų pavadinimu „Užupio personos“. Gamtos apsuptyje įsikūrusiuose ir prie didelių reljefo pokyčių pritaikytuose žemaaukščiuose butikinio stiliaus namuose įrenginėjami 56 butai, kurių vidutinė kaina siekia 5348 eurų už kvadratinį metrą.
Nekilnojamojo turto plėtotojų teigimu, Užupio ir Žvėryne rajonuose jau dabar juntamas žemės sklypų trūkumas, todėl ateityje plėtojamų projektų skaičius turėtų dar labiau trauktis, o NT kaina – tendencingai stiebtis į viršų.
„Tiek Užupis, tiek Žvėrynas gali pasiūlyti idealų susisiekimo ir gamtos balansą, todėl nieko keisto, kad būstai čia yra be galo paklausūs. Matant rajonų patrauklumą, pastarojo dešimtmečio tendencijas ir mažėjantį vystomų projektų skaičių nesunku prognozuoti, kad būstai taps puikia finansine investicija ateityje“, – konstatuoja T.Žiaugra.