Ryžių malūnas Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijoje jau velkasi naują fachverko (medinių sijų dalijančių fasadą į skirtingos formos plokštes) drabužį. Tai – pirmasis facthverkinis pastatas Lietuvoje, kurio fasadas suformuotas iš medžio ir stiklo.
Pastato savininkų, bendrovių „Eika" ir „Achema" konsorciumo „Jūros vartai", darbuotojai aiškina antrąjį namo fasadą (medinių sijų konstrukcijas) turėję projektuoti ir gaminti tik po to, kai pirmasis, stiklinis, fasadas buvo pabaigtas.
Antrojo fasado darbai užtrukę apie keturis mėnesius, todėl iki Jūros šventės suspėta užbaigti tik namo eksterjerą iš Piliavietės pusės. Ne tik įrengimo, bet ir kosmetinius darbus – juosteles, apsaugančias medines sijas nuo balandžių — tikimasis pabaigti iki rugsėjo. Rudenį Ryžių malūne turėtų įsikurti keturių žvaigždučių viešbutis „Navalis".
Projekto autorės architektės Snieguolės Stripinienės žodžiais, Ryžių malūnas – Klaipėdos miesto simbolis, kurio istorinis pavidalas kelis kartus kito. Pastato atstatymui sąmoningai pasirinktas jo 18-ojo amžiaus pavidalas, epocha, iš kurios buvo likę daugiausia nuotraukų ir autentiškos pirmojo aukšto sienos, pagal kurias buvo galima tiksliai išmatuoti buvusias fachverko proporcijas.
Tačiau atkuriant Ryžių malūną nesistengta statyti jo „fotokopiją", o orientuotasi į istorinę, fachverkinę jo nuotaiką ir moderniųjų laikų pastato paskirtį:
„Čia jau niekada nebebus ryžių sandėlio, kuriame būtų džiovinami grūdai. Turėjome galvoti apie šių dienų žmogų ir jo poreikius. Pro didelius ir šiltus stiklinius langus viešbučio svečiai gerai matys jachtas ir upę, o naktį tie langai maloniai švies miesto gyventojams", — sako D. Stripinienė.
Kita vertus, degių ir pavojingų medinių namo perdangos neatitiktų dvidešimt pirmojo amžiaus priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Saugumo sumetimais Ryžių malūne reikėjo įrengti ir čia niekada neegzistavusias priešgaisrines laiptines.
Aštuoniolikto, o ne ankstesniųjų, amžių pavidalas atkuriant Ryžių malūną pasirinktas sąmoningai, nes iš to laiko buvo išlikę daugiausiai istoriografinės medžiagos. Nors istoriniai pastato brėžiniai nebuvo išsaugoti, orientuotasi į daugybę nuotraukų ir aiškų pastato tūrį.
„Žmonės netikėjo, kad pastatas bus atstatytas taip, kaip žadėjome. Dvigubas stiklo ir fachverko fasadas kainuoja dviem milijonais litų daugiau, negu paprastas mūrinis. Galiu tik pasidžiaugti, kad atsirado užsakovas, pasirinkęs vientisą, nors ir brangesnį sprendimą. Jau dabar matyti, jog pastatas pavyko", — aiškina S. Stripinienė.